Šiaip

Paskutiniu metu mažai skaitau naujienas. Kažkaip nebeįdomu pasidarė. Ir berods nieko nepralošiu. Nes dabar, įsijungus kokį delfi, ar kitą portalą, pastebėjau, kad akys tik prabėga per antraštes, tik retkarčiais teužkliūdamos už kokio įdomesnio pavadinimo. Net ir nežinau, kodėl taip. Ar sumažėjo dominančių temų, ar tiesiog giliai dzin pasidarė, kas mūsų “valstybėj” vyksta? Nežinau…

Tad ir užmečiau naujienų skaitymą. Permetu akimis readeryje tik naujus blogerių įrašus. Ir tiesą sakant, man kažkodėl įdomiau jų pamąstymai apie vieną, ar kitą dalyką, nei naujienos apie kokius naujus zakonus, kuriais siekiama dar stipriau suveržt diržus ant mūsų.

Na, bet aš ne apie tai.

O šiandien diena, kai formaliai jau prasidėjo ruduo, o tai reiškia, kad baigėsi vasara. Tuo pačiu tai girtų vaikų diena, dar vadinama “Mokslo ir žinių diena”. Taip pat - tai diena, kai `93 metais iš šitos šalies išėjo paskutiniai SA daliniai. Be to - Libijos (gražus pavadinimas, ne?) Revoliucijos diena, Uzbekistano nepriklausomybės diena (įdomu, jie tikrai nepriklausomi, ar kaip mes?), bei Slovakijos konstitucijos diena. Dar - diena, kai maximoj kitapus gatvės negalima nusipirkt ko nors išgert. Gal ir veikia tas draudimas vaikus. Gal tikrai iš 10 girtų pernai vaikų, šiemet prisisiurbė tik kokie 7? Nežinau. Bet suaugusius, bent jau tuos nesubrendusius (tarp kurių ir aš) tas draudimas veikia greičiau priešingai. Įkalt noris labiau negu įprastai. O kadangi nusipirkt parduotuvėj už normalią kainą nėr galimybės, tai tenka vartot jau užsigulėjusią spintelėj “Becherovka”. Kad bent jau skani būtų, sabaka…

Bet šiaip aš ir ne apie tai.

Kaip minėjau aukščiau, mažai beskaitau naujienų portalus. Bet šįkart, atsidarius delfį, akis užkliuvo už šio rašinio. Nežinau, kaip ten dėl knygos “Vyno dieta”, apie kurią kalbama tame straipsnyje, bet tai ką ten sako taip vadinamas vaikų “psichologas” L. Slušnys, man atrodo absoliutus briedas. Mano supratimu, jis kalba apie tokias knygas, kaip Irvine Welsh “Traukinių žymėjimą”, arba ką tik išleistą William S. Burroughs “Narkašą”. Gal tas Slušnys tiesiog vienas dundukų, aklai sekančių “nepilnamečių apsaugos” įstatymu. O gal jis vienas iš tų aktyvių maniakų, kaip gražulis?. Ką žinosi. Bet siūlymas cenzūruot, arba draust knygas? Nesąmonė kažkokia. Bet turbūt įmanoma pas mus. Kaip ir pas amerikosus su Henry Miller knyga “Vėžio atogrąža” (Tropic of Cancer). Ši knyga buvo išleista Prancūzijoj 1934 metais, tačiau užatlantiniai puritonai buvo ją uždraudę iki pat 1961 metų. Beje - rekomenduoju paskaityt, tikrai geras romanas. Tik va, kodėl jis buvo draudžiamas - man, senam degradui, nelabai suprantama.

Bet aš ir ne apie tai.

Šiaip, šiandien, bešvenčiant rugsėjo 1ają, kilo klausimas - kas yra popsas ir kas nėr. Iš tos temos man išsivartė dar ir tokia potemė. Taigi - ar visas rokas yra ne popsas? Ogi ir ne visas. Nepakanka vien gitarinės muzikos, kad tai būtų galima vadint roku. Juk kas yra tas tikrasis rokas? Visų pirma - tai muzikos ir teksto derinys, sujungiantis žmones, kviečiantis juos į kovą prieš DDN (terminas pasiskolintas iš mano manymu genialiausio Lietuvos rašytojo - Ričardo Gavelio, reiškiantis - didžioji dievo neteisybė). Tai muzika, kviečianti griauti visokias nusistovėjusias normas, neleidžiančias mums gyventi laisvai. Tai Laisvės muzika.

To tikrojo roko didvyrių vardus mes beveik visi dar prisimenam. Tai - visų pirma The Doors, ДДТ, kažkada - Antis. Yra (arba buvo) ir daugybė kitų, bet juos visus išvardint reiktų gan didelės paklodės,tad ir suminėjau tik tuos savo labiausius kumirus. Bet juk yra ir sočiai popsovo “roko”, kur rasim gitaras, bet nebus to Laisvės šauksmo. Tik dailiai sukaltas tuščias tekstas ir tvarkingai atgrota muzikėlė. Tai ar tai rokas, ar popsas, roko stiliuj?

Aišku, dabar ir laikas toks, kad liaudžiai nerūpi jokia Laisvė. Didžioji liaudies dalis net ir nežino, kas tai išvis per daiktas. O ir kam? Juk yra ir svarbesnių dalykų, kuriuos išsišokęs iš rikiuotės gali prarast. Tai ir lizinginė troba, už kurią jau trečius moki paskolą bankui, ir darbas, kuris leidžia išgyvent. Kad ir ne žmogiškai, bet bent jau kaip žmonės… Šitoj šaly nėra vietos revoliucijai…

Bet vėlgi - aš ne apie tai.

Tai apie ką aš čia? Ogi apie nieką. Tiesiog pamąstymai, Becherovką gurkšnojant. Beje - keista: Kažkodėl rašytojų,muzikantų pavardės, kūrinių pavadinimai man tiesiog savaime rašosi iš didžiosios raidės. Tuo tarpu - gražulis, tomkus, lrs ir panašūs - tik iš mažosios. Tiesiog kažkoks piktybinis lietuvių kalbos taisyklių pažeidinėjimas, ar ne?

čiau

patiko (0)

10 komentarai

  1. Tavo straipsnius tenka prisiversti pradėti skaityti - apimtys vis tik :D
    Be po to - kaip per sviestą :D
    Beje, apie popsą roke neseniai kalbėjau. Tiksliau buvau priblokštas, kai per kažkokią tv brian adamsą pavadino rokeriu… Ir kitus ten dar mažiau panašius…
    Kur ritasi pasaulis?! :D
    Popsas roke - tiesiog pinigai viską užnuodija popsu.

    scania | 2009-09-02 | Atsakyti

  2. Patiko Tavo mintys, ypač tas sarkazmas dėl gražulių visokių. Tiesą sakant, negaliu patikėti iki ko mes ritamės. Kažkada girdėjau paaiškinimą, kodėl daliai žmonių tarybiniai laikai su savo visais draudimais atrodo cool. Vienas tiesiog išsireiškė: jie negali mums būti negražūs, tada mes buvome jauni. Ir kai pagalvoju, dabar savo požiūrius, draudimus skelbiantys žmonės iš tiesų gal pasiilgo savo jaunystės, dar aišku valdžia kažką duoda… Anyway, viskas man primena situacija: atsiminė lavonas nusipersti.

    paklaida | 2009-09-02 | Atsakyti

  3. >Scania: Na, dėl apimčių - atsiprašau, kaltas ;)
    Bet, kadangi mano produktyvumas ne pats didžiausias, tai galima skaityt po sakinį per dieną. Kaip tik užteks skaitalo iki kito rašinio :D.
    O kas dėl roko, pinigų ir popso santykiavimo - taip, tu teisus. Ir šiaip jau, tai savaime aišku. Ir tame ir bėda, kad tylėt neišeina, nes jaučiu, kad turėtų būt kažkas kitaip, o dejuodamas, kaip viskas blogėja jaučiuos durnium, nes žinau, kad nieko tie pazirzimai nepakeis.
    >Paklaida: Manau, kad visko negalima suverst tik jaunystės nostalgijai. Aš manau, kad tarybiniais laikais buvo ir gerų dalykų, ne tik blogų. Lygiai, kaip ir dabar. O pati gyvenimo kokybė (tik nepainioti su pragyvenimo kokybe ;).Gyvenimo kokybę vertinu ir iš materialios, ir iš dvasinės pusės, kaip vieną visumą) kažin ar pasikeitė. Vienos problemos išnyko, kitos atsirado. O jų kiekis greičiausiai liko tas pats. Tiesiog dabar mes turim gerokai daugiau poreikių, negu anais laikais. Tada daugelio dalykų net ir įsivaizduot nepajėgėm, o kad patys galėtumėm kažką daryt, kažką turėt - ir mintis tokia atrodė kvaila.
    Tad - kuo daugiau gaunam - tuo daugiau norim, o kuo daugiau norim, tuo daugiau vargo dėl tų savo norų turim.
    Sorry, dėl nelabai rišlios minties, tiesiog nebeturiu laiko, reikia bėgt darban…

    Lokys | 2009-09-02 | Atsakyti

  4. “girtų vaikų diena” - yep, vakar apie pusiaudienį mačiau - eina trejetas vaikinukų, nešasi 6×6 pakuotę alaus skardinių. Tikėkimės, kad didesnei kompanijai, nes jei “ant trijų”…
    Dėl roko - yra rokas, yra popas ir yra popsa. Na, tarp roko oir popo ribą kai kada nubrėžti tiksliai sunku, bet popsa visada švytėte švyti savo bukumu ;)

    grumlinas | 2009-09-02 | Atsakyti

  5. >Grumlinas: Suskirstymas į tokius žanrus tikslus. O tarp popsovo roko ir to tikrojo skirtumas dažniausiai jaučiamas. Net ir pas tuos pačius The Doors, jau tokią absoliučiai rokinę grupę - yra keletas gan popinių gabalų.
    O kas apie vaikus - kai man buvo 15 metų, visokias progas su chebra irgi jau atžymėdavom nugėrimu. Bet tais laikais mes kažkaip nedrįsdavom girti lįst viešumon. Suvartodavom kokiam užkampy, dažnai ten ir pasilikdavom, kol prasiblaivysim ;). O tokie dalykai, kaip pagėrus eit kabinėtis prie žmonių, kas dabar madinga, išvis galvon nešaudavo.

    Lokys | 2009-09-03 | Atsakyti

  6. Va būtent - paimk The Beatles - išgrynintas malonus ausiai popas, nors jų pasekėjai sau rokines aureoles kabinosi.
    O dėl gėrimo - jooo, kaime mes kai pajamdavome, tai maksimum į kaimo šokius eidavom, o jei nuotykių ieškoti - tik kokius rugius išvolioti ;)

    grumlinas | 2009-09-03 | Atsakyti

  7. :) ot koks išdykėlis…
    Taigis, Bitlai gan popsinė kompanija. Nors ir pas juos buvo grynų rokinių gabalų.

    lokysas | 2009-09-04 | Atsakyti

  8. Na, iki Bitlų popo daug kam toli ;) Nors mano brangiausioji kniurkia, kai aš perdaug jų leidžiu :D

    grumlinas | 2009-09-05 | Atsakyti

  9. Įvardydamas Bitlus, kaip pop kompaniją, visiškai neturiu galvoj, kad jų muzika prasta. Gerai būtų, jei tokio lygio muziką grotų bent 10% pop grupių. Bet - deja… Svajuko dramblionės ;).
    O gera pop muzika ir man pačiam labai tinka. Bėda, tik, kad jos per radiją ne tiek daug ir išgirsi. Dažniausiai šūdpopsis eina. Bet gelbėja asmeninė fonoteka :)

    Lokys | 2009-09-05 | Atsakyti

  10. Na, jei tik fonui - M1+ užtenka. O šiaip turiu M1+ 1000tuką, tai kol visas prasisuka - per akis ;)

    grumlinas | 2009-09-07 | Atsakyti

Komentuoti